- sunaikučinti
- ×sunaikùčinti 1. tr. sunaikinti, nuniokoti: Visus kaimus sunaikùčino karas Gs. O apie jus tę a sunaikùčino karas? Vlkv. Per vainas viską mūs sunaikùčino, ir vėl pradėjom iš naujo Lkč. 2. refl. tr. nuskurdinti, nugyventi: Jau jis visai susinaikučino savo ūkį Vv. \ naikučinti; nusinaikučinti; sunaikučinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
